Tuštumos duomenys kaina

Auris Radzevičius-Radzius (1965–2019) – poetas, tapytojas, scenografas. Kaunietis. Eksperimentatorius. Ekspresionistas tiek tapyboje, tiek poezijoje. Ryški andergraundinio meno figūra. Gaivališkas, unikalus, įžūlus. Grynuolis. Rinktinė „Tuštumos duomenys“ aprėpia visą poetinę Radziaus kūrybą, atskleidžia jos raidą ir autentiškumą – čia publikuojama debiutinė knyga „Ornamentas vietoj laivo“ (1990) ir per šimtą vėlesnių eilėraščių. Knygą papildo Radziaus kūrybos recepcija ir biografiniai kontekstai, fotografijos ir prisiminimai. „Ir pirmoji A. Radzevičiaus-Radziaus knyga „Ornamentas vietoj laivo“, ir „Tuštumos duomenys“ dabartinei jaunajai poetų ir skaitytojų kartai, tikėtina, iš dalies jau yra ir ateityje gali dar labiau tapti kultinėmis knygomis, nes jose nėra saugių, pristabdytų ir kaip nors vertybiškai normuotų metaforų, motyvų ir prasmių – viskas čia vienodai drąsiai ir negrįžtamai verčia galvoti apie žmogaus ir jo kūrybos sąlygiškumą arba neatšaukiamybę. Tai, kas parašyta, nepanaikinama net kirvio mostais.“Ramūnas Čičelis, „Neatšaukiamas menininko kelias“ „Spalviškai Aurio opusai (tiek objektai, tiek tapiniai, tiek eilės ir veiksmai) giminingi poetiniams Paulio Celano ar Georgo Traklio kolorizmams. O galop ir kokiems Egonui Schiele’ei ar Oscarui Kokoschkai – Aurio atveju taip pat esama to nervingo atvirumo, egzistencinės erotikos, netgi tam tikro įsisąmoninto klaidingumo, be kurio menas nebūtų menu – tik ornamentu ar dekoro elementu.“Vidas Poškus, „Auris Radzevičius yra austrų poetas ir menininkas…“ „Auris buvo pats tikrumas. Grynuolis. Aurum. Būtų baisu, jei jo neminėtų lietuvių kultūros žmonės, nes savuoju indėliu jis praturtino didžiulį mūsų pyragą galbūt mažu, bet labai ryškiu kvapiojo pipiro inkliuzu.“Erika Drungytė, „Grynuolis“„Stengiausi, kad kiek anksčiau pasirodytų Aurio knyga. Gal pritrūko sėkmės ar nebuvo teisinga laiko konsteliacija. Regis, 2017 m. per knygų mugę Radzių kalbinau, kad leidykla „Versus“ teiktų Kultūros tarybai paraišką jo (Tavo) knygai. Tu (jis) sutikai vos per kelias minutes. Todėl džiaugiuosi, kad „Bazilisko ambasada“ įprasmino ir pabaigė tai, ką pradėjo Auris – šią knygą.“Deividas Preišegalavičius, „Labas, Auri, ar galima su Tavimi čia pasisveikinti?“ „Kuomet jį pakviečiau į medijų meno festivalį „Enter“ Šiauliuose, pamačiau kitą Aurį: odine baikerio apranga, ant galingo motociklo. Tai jau buvo nebe delikačiai dekadentiška poezija, bet triukšmingo garso meno performansas. Keliese užtempėme motociklą į antrą galerijos aukštą, Auris jį pastatė ant kojelių, užvedė ir nuspaudė greičio pedalą iki galo. Atrodė, kad galerija sprogs.“ Virginijus Kinčinaitis, „Tikrumo laukas“