KNYGA Vienišas miestas. Menas būti vienam Niujorke kaina

Apie knygą „Vienišas miestas“

Rašytoja Olivia Laing, būdama beveik 35-erių, nusprendžia persikelti iš Europos į Niujorką pas mylimąjį. Nors kelionė buvo suplanuota, paskutinę minutę jis persigalvoja. Palikta viena svetimame didžiuliame mieste, ji patiria radikaliausią vienatvės formą.

Įkvėpta šios patirties, ji ima domėtis Niujorko menininkų kūryba ir biografijomis – daugiausia tų, kuriems buvo sunku megzti artimus ryšius, o savo darbuose jie apmąsto vienatvę. Tyrinėjami tokie menininkai kaip poparto ikona Andy Warholas, tapytojas Edwardas Hopperis, menininkas ir aktyvistas Davidas Wojnarowiczius, mėgėjų meno atstovas Henry Dargeris bei dainininkas Klausas Nomi.

Per savo ir menininkų patirčių analizę autorė teigia, kad vienatvė gali ne tik kankinti, bet ir atverti naujų atradimų galimybes. Šioje poetinėje esėje Olivia Laing išpažįsta ir legitimuoja vienatvę, atskleisdama jos universalumą ir grožį.

Olivia Laing

Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė ir kultūros kritikė, parašiusi šešias knygas. Jos eseistikoje derinasi asmeninės patirtys, įžvalgos apie meno istoriją, menininkų biografijos, psichologinės temos bei kelionių įspūdžiai.

Ji buvo apdovanota keliais prestižiniais prizais, tarp kurių:

• Eklso britų bibliotekos rašytojų prizas (2014 m.)
• Windhamo ir Campbell apdovanojimas už negrožinę kūrybą (2018 m.)
• Jameso Taito Blacko prizas už romaną „Crudo“ (2019 m.)

Olivia Laing yra Karališkosios literatūros draugijos narė.

Meno ir vienatvės ryšys

„Menas negali padaryti daugybės dalykų: jis negali prikelti mirusiųjų, neišspręs konfliktų tarp draugų, neišgydys ligų ar nesustabdys klimato kaitos. Vis dėlto menas atlieka nepaprastas funkcijas, turi gebėjimą suvesti žmones – netgi tuos, kurie niekada nesusitiks, tačiau įsiskverbia į vienas kito gyvenimą ir praturtina vienas kitą.“

Autorė pabrėžia, kad menas suteikia intymumą, gydo žaizdas, o svarbiausia – parodo, jog ne visų žaizdų reikia gydyti, o ne visi randai yra bjaurūs.

Patirdama šią tiesą Niujorke Olivia Laing prisimena: „Buvau palūžusi, bet vientisumo jausmą atgavau ne tiek susitikusi su kuo nors, kiek prisilietusi prie kitų žmonių kūrinių. Pamažu supratau, kad vienatvė ir ilgesys nėra nesėkmė – tai ženklas, kad žmogus yra gyvas.“