Tragiski Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953 kaina

Ši knyga „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953“ – tai labai retas lietuviškos istoriografijos perlas, parašyta ne šiaip puikaus mokslininko ir įvairiapusiškai kompetetingo Lietuvos istorijos eksperto, bet tikro meistro. Jos autorius signataras Vladas Terleckas, už įspūdingą tiriamąją veiklą jau ne kartą įvertintas aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais, ne tik sklandžiai rekonstravo Lietuvos tragediją, jos giluminę struktūrą, bet kartu pateikė solidžią atsvarą tragiškosios mūsų istorijos iškraipymams.Bene kasdien galime pastebėti bandymus sumenkinti lietuvių tautos patirtą genocidą (nuosekliai vengiama net šio žodžio), jos kovą už laisvę, apjuodinti antisovietinio pasipriešinimo dalyvius bei teisinti, neretai net liaupsinti, vieną iš dviejų galvažudiškų sistemų – sovietinę. Vlado Terlecko pastangų dėka tokie bandymai netenka mokslinio pagrindo. Būtent šis knygos vertės aspektas akcentuojamas įžangoje, kurią parašė žymi prancūzų istorikė, komunizmo ekspertė Fran?oise Thom.Svarbi šio veikalo "Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953" savybė – tai detalumo ir glaustumo sintezė. Tekstas įtraukia savo konspektiniu aiškumu, nepaisant faktų gausos bei kompleksiškų procesų, kuriuos ji aprašo. Čia pasireiškia V. Terlecko talentas, meistriškumas ir rašymo branda. Aukštą teksto kokybę pavyko pasiekti parenkant itin iškalbingus faktus bei juos tikslingai išdėstant, taikliai dėliojant akcentus. Nemažai prie knygos įtaigumo prisideda ir vaizdinė medžiaga, kurią sumaniai parinko knygos leidėja, istoriko dukra Jūratė Terleckaitė.Gausios lietuvių kankinių nuotraukos, kartu su smurto vietų nuorodomis, neleidžia abejoti sistemingu, sąmoningu, kartais net beveik apeiginiu susidorojimo su Lietuva charakteriu.„Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953“ – tai knyga, kuri tarsi nebyliai apeliuoja į pasaulio sąžinę, reikalaudama griežtesnio komunistinės sistemos, komunistinės ideologijos ir komunistinių nusikaltimų įvertinimo.„Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953“ (The Tragic Pages of Lithuanian History 1940-1953) – tai labai retas lietuviškos istoriografijos perlas, parašyta ne šiaip puikaus mokslininko ir įvairiapusiškai kompetetingo Lietuvos istorijos eksperto, bet tikro meistro. Jos autorius signataras Vladas Terleckas, už įspūdingą tiriamąją veiklą jau ne kartą įvertintas aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais, ne tik sklandžiai rekonstravo Lietuvos tragediją, jos giluminę struktūrą, bet kartu pateikė solidžią atsvarą tragiškosios mūsų istorijos iškraipymams. Bene kasdien galime pastebėti bandymus sumenkinti lietuvių tautos patirtą genocidą (nuosekliai vengiama net šio žodžio), jos kovą už laisvę, apjuodinti antisovietinio pasipriešinimo dalyvius bei teisinti, neretai net liaupsinti, vieną iš dviejų galvažudiškų sistemų – sovietinę. Vlado Terlecko pastangų dėka tokie bandymai netenka mokslinio pagrindo. Būtent šis knygos vertės aspektas akcentuojamas įžangoje, kurią parašė žymi prancūzų istorikė, komunizmo ekspertė Francoise Thom.Svarbi šio veikalo savybė – tai detalumo ir glaustumo sintezė. Tekstas įtraukia savo konspektiniu aiškumu, nepaisant faktų gausos bei kompleksiškų procesų, kuriuos ji aprašo. Čia pasireiškia V. Terlecko talentas, meistriškumas ir rašymo branda. Aukštą teksto kokybę pavyko pasiekti parenkant itin iškalbingus faktus bei juos tikslingai išdėstant, taikliai dėliojant akcentus. Nemažai prie knygos įtaigumo prisideda ir vaizdinė medžiaga, kurią sumaniai parinko knygos leidėja, istoriko dukra Jūratė Terleckaitė. Gausios lietuvių kankinių nuotraukos, kartu su smurto vietų nuorodomis, neleidžia abejoti sistemingu, sąmoningu, kartais net beveik apeiginiu susidorojimo su Lietuva charakteriu.„Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953“ – tai knyga, kuri tarsi nebyliai apeliuoja į pasaulio sąžinę, reikalaudama griežtesnio komunistinės sistemos, komunistinės ideologijos ir komunistinių nusikaltimų įvertinimo. Šiandien, matydami Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą, turėtume geriau suprasti, kas atsitinka su totalitarinėmis sistemomis, jeigu jos iki galo nepasmerkiamos: jos nežlunga."Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė, filosofė, publicistė