Prieraišumo laisvė kaina

Romanas „Prieraišumo laisvė“ - siurreali haliucinacija, kurioje svarstomos universalios bendražmogiškosios ir visuomenės problemos. Kaip ekologija susijusi su tuo, kokias baimes motinos perduoda savo vaikams? Kaip apsaugoti mylimus žmones korumpuotoje visuomenėje? Netradicinis ir atmosferinis Samantos Schweblin pasakojimas – paini, tačiau kritikų puikiai įvertinta istorija apie šiandienos Lotynų Amerikos skaudulius.Amanda kadaise išsinuomavo poilsiavietę Buenos Airėse ir ten susipažino su Karla. Jos sūnus Dovydas vaikystėje vos išgyveno dėl užteršto vandens – jį ilgą laiką nuodija aplink esantys sojų pupelių ūkiai. Tuomet buvo likusi vienintelė viltis išgelbėti vaiką. Pasitikėdama vietinės gydytojos žiniuonės patarimu, motina nusprendė leisti perkelti jo sielą į kitą kūną, kad į jos vietą atkeliautų nežinoma dvasia. Tačiau pasveikęs Dovydas ima elgtis keistai ir tampa svetimas tėvams.Provincijos ligoninės palatoje moteris kalbasi su berniuku. Jų nesieja joks kraujo ryšys ir, išsekus žodžiams, tik vienas iš jų liks gyvas. Ar šis pokalbis iš tiesų vyksta, ar jis tėra košmariška sapnas? Romane „Prieraišumo laisvė“ Samanta Schweblin vaizduoja du pokalbius, dvi erdves, dvi laiko plotmes – Amanda kalbasi su Karla, paskui Amanda bendrauja ligoninės palatoje su Dovydu.Skaitytojas romaną „Prieraišumo laisvė“ gali priimti įvairiai. Viena vertus, tai perspėjimas apie ateities ekologijos grėsmes. Kita vertus, tai tarsi psichoterapijos ar hipnozės seansas, kai literatūrinį realizmą papildo mistiniai išgyvenimai. Rašytoja paliečia artimo meilės, pasiaukojimo, aplinkosaugos, galiausiai, pasaulio ir realybės patikimumo temos. Apokaliptine nuotaika alsuojantis pasakojimas nepateikia galutinių atsakymų. Jis tik siunčia žinią, kad mūsų bandymas ką nors apsaugoti ar kontroliuoti tėra iliuzija – esminiai dalykai nepriklauso nuo žmogaus valios. To nesuvokdami, bandydami apsaugoti savo vaikus, pasiryžtame protu nesuvokiamiems dalykams – kaip pasielgė Karla, norėdama išsaugoti Dovydą.„Viena perspektyviausių moderniosios ispanakalbės literatūros autorių“, – taip apie Samantą Schweblin atsiliepia žymus Peru rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Mario Vargas Llosa. Iš Buenos Airių kilusi rašytoja šiuo metu gyvena Berlyne. Ją išgarsino apsakymai, pelnę rašytojai ne vieną apdovanojimą. Vienas iš jų – prestižine laikoma Juano Rulfo premija. Romanas „Prieraišumo laisvė“ – vienas iš išplėtotų jos apsakymų, kuris 2017 m. buvo nominuotas Man Booker International Prize. Samantos Schweblin knygos šiandien išverstos į daugiau kaip 20 kalbų – jos skirtos visiems, kurie nori pažinti naująją Lotynų Amerikos literatūrą ir vertina netradicinį pasakojimo stilių. Iš ispanų kalbos vertė Laura Liubinavičiūtė