Aprašymas
Šios penkios istorijos yra tematiškai susijusios – jose visose prasideda susitikimas tarp moters ir vyro, iš kurio gimsta meilė. Nors jausmas dažnai tas pats, jo patyrimas kiekvieną kartą unikalus.
Istorijų veikėjai jaučia tiek laukimą, tiek baimę. Jie atsisako visko, ką turėjo iki tol, tikėdamiesi gauti daugiau, bet kartu ir bijodami susinaikinti.
Meilės kelionė gali būti ilga arba baigtis dar neprasidėjusi. Kai kurie žmonės pasimeta, praranda orientaciją ir tampa priklausomi nuo aplinkybių ar savo skausmo, taip žalodami save ir aplinkinius. Tačiau kartais meilė atveria sielos vartus, gydo žaizdas ir sugrąžina tikėjimą.
Visos penkios istorijos prasideda panašiai, bet baigiasi visiškai skirtingai. Pavadinimas žada laimingą pabaigą, bet kyla klausimai: kokia meilės pabaiga yra laiminga? Ar meilė iš tikrųjų baigiasi? O jei baigiasi – ar verta mylėti?
Apie knygą
Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga yra Rasos Aškinytės šeštoji knyga, kuri stilistiškai pratęsia jos grožinės kūrybos liniją.
Apie autorę
Rasa Aškinytė yra viena įdomiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkių, penkių romanų autorė. Ji yra apdovanota 2014 m. Metų knygos rinkimų konkurso ir 2017 m. Juozo Paukštelio premijomis.
Jos kūryba pasižymi universaliu turiniu ir forma. Kūriniuose derinami istorinis bei kultūrinis kontekstai su intelektinėmis žiniomis, o siužetas dažnai primena nuotykių romaną, pilną paradoksalių situacijų, įsimintinų veikėjų ir netikėtų likimo posūkių.
Atsiliepimas
„Skaitydama Rasos Aškinytės „laimingąsias“ istorijas apstulbusi klausiau savęs: negi kas nors papasakojo autorei mano gyvenimą? Iš kur ji taip žino, atspėja, regi, ką galėjau patirti ar patyriau? Kiekvienas iš penkių pasakojimų vienaip ar kitaip kalbėjo ir apie mane, skaitančiąją.
Raganavimą ignoruodama, literatūros skrodžiančia įžvelgimų galia žaviuosi, ir ji nesiliauja mane stulbinusi. Rasa šioje knygoje įspėdama ir atverdama moters prigimtį tai ištarė su meile ir atjauta. Feminizmas? Manau, ne. Knyga – visų moters sielos gyvenimo upių sutekėjimas į pažinimo jūrą. O joje – gelmių gelmės.“