Pakelėj į Europą kaina

Pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį pagrindinė idėja, suteikusi kryptį Lietuvos užsienio politikai, buvo vadinamoji euroatlantinė integracija – stojimas į NATO ir Europos Sąjungą. Kartu tai buvo ir šalies vidaus gyvenimą formuojanti jėga. Norėta „tapti europiečiais“, „grįžti į Europą“, nors niekada nebuvome nustoję jais būti ar iš jos išėję. Šis dešimtmetis tad praėjo Lietuvai vis būnant pakelėje į Europą. Tai buvo kultūrinė, moralinė, politinė, nors dažnai tik fasadinė kelionė. Lietuva per šį dešimtmetį sugebėjo taip ir netapti vakarietiška tose srityse, kur to iš tiesų reikėjo, ir su komjaunuolišku užsidegimu pasikeisti ten, kur keistis apskritai nebuvo reikalo. Atkūrus nepriklausomybę mylėta ir nekęsta, džiaugtasi iškovota laisve bei kentėta dėl sekusios neteisybės ir nusivylimų. Ši knyga „Pakelėj į Europą. Pirmasis atkurtos nepriklausomybės dešimtmetis“ – skvarbus amžininko žvilgsnis į stojimosi ant kojų ir reikšmingų permainų pažymėtą paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Dešimtmetį, daugiausiai lėmusį tai, kokioje Lietuvoje gyvename ir šiandien. „Vytauto Rubavičiaus knyga pateikia daugiasluoksnę Kovo 11-osios Lietuvos pirmojo dešimtmečio politinio gyvenimo panoramą ir analizę. Knygos akiratyje – laikas, kai formavosi naujos Lietuvos veidas: jos „savivalda“, politinė kultūra, partinė sistema, žmonių santykis su savo valstybe ir pačios valstybės santykis su Europa, į kurią tada „ėjome“. Autorius siūlo neįprastus tuomečio gyvenimo pjūvius ir sugeba vis iš naujo nustebinti savo vertinimais. Ne veltui šiandien jis – vienas stipriausių ir įdomiausių Lietuvos politinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo komentatorių. Nors ši knyga vertinga mums visiems, ypatingai ją rekomenduoju savo kartos ir jaunesniems skaitytojams, gimusiems nepriklausomoje Lietuvoje ir su 1990-ųjų Lietuva, gyvenančia šioje knygoje, iš tiesų nesusidūrusiems. Pirmasis atkurtos nepriklausomybės dešimtmetis mums išlieka tarsi pakibęs be vietos istorinėje sąmonėje: per arti laike, kad patirtume jį kaip užverstą istorijos puslapį, bet jau ir ne šiandiena, kurią išgyvenome patys.“Vytautas Sinica, politologas, Vilniaus universiteto filosofijos doktorantas„Vytauto Rubavičiaus knyga padeda prisiminti, kaip iš sovietų išsilaisvinusi Lietuva ėjo į Vakarus, bet netikėtai užlipo ant grėblio – politikų ambicijų, verslininkų godumo ir intelektualų tuštybės.“Alvydas Jokubaitis, politikos filosofas, Vilniaus universiteto profesorius