Žmonijos istorijos raida ir norų kilmė
Žmonijos istorija – tai nuolatinė žmogaus norų raida. Mes trokštame vis daugiau, tačiau dažnai nežinome kodėl. Norai auga, kyla iš pavydos, geismo, ambicijų ir noro valdyti. Kiekvieną akimirką kyla nauji siekiai, veikiantys mus kaip mažus vaikus – godžiai stveriančius tai, ką mato aplink.
Mus veikia dvi jėgos: viena stumia darbuotis ir tvarkytis gyvenimą, kita skatina ieškoti tikro malonumo ir laimės. Klausimas lieka: kaip būti laimingam ir dalintis ta laime su šeima, draugais, miestu, šalimi ir pasauliu?
Pasiekimai ir globali krizė
Pasiekėme daug: išėjome į kosmosą, lankėmės Mėnulyje, tačiau tikros laimės taip ir nesuradome. Globali krizė gilėja – griūva šeimos, kenčia vaikai ir tėvai, klesti narkomanija, teroras, depresija tapo viena dažniausių ligų. Kur džiaugsmas ir gera nuotaika?
Žmonija negali laukti, kol kas nors atneš sprendimą iš aukščiau. Pirmą kartą istorijoje žmogus pats formuoja savo ateitį. Todėl kiekvienas turi kelti sąmoningumą, puoselėti atjautą, švelnumą, supratimą ir meilę artimui.
Knygos paskirtis
Knyga „Laimės pažadas: kaip jaustis laimingam globaliame pasaulyje“ moko gyventi naujos epochos sąlygomis, keičiant santykį su gamta, visuomene, šeima ir vidiniu pasauliu. Šis mokymasis veda prie amžinos ir beribės dimensijos, kur mūsų gyvenimo prasmė įgaus naują kokybę.
Michaelis Laitmanas
Michaelis Laitmanas – integralaus ugdymo pradininkas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, ARI instituto įkūrėjas ir prezidentas. Jis yra pasaulinio garso mąstytojas, kabalistas, daugiau nei 40 knygų autorius, išverstų į 20 kalbų.
Daugiau informacijos: www.michaellaitman.com
Ištrauka iš knygos
Įvadas
Šiandien atsidūrėme unikalioje situacijoje: žmonija ilgą laiką klausė, kur ji eina ir kokia ateitis laukia. Nors ilgai svarstėme, daugelis klausimų tebėra be atsakymų.
Istorijos pabaiga
Tūkstantmečius žmogų vystė egoistinė jėga – noras gyventi geriau, patirti malones, būti laimingam. Tačiau ši jėga išsisėmė, ir mes patiriame nuovargį, nusivylimą, depresiją. Nepaisant mokslo ir technologijų pažangos, gamta ir aplinka dažnai atrodo kontroliuojanti mus, o gyvenimo turinys praranda prasmę.
Susiduriame su šeimos krizėmis, vienišumu, bendravimo stoka ir augančia vidine krize. Visuomenė patiria vis didesnius iššūkius – nuo klimato kaitos iki psichinės sveikatos problemų. Mokslininkai vieningai konstatuoja globalią krizę, kurią lemia žmogaus egoizmas, pavydas, neapykanta ir garbės troškimas.
Žmogus rizikuoja sužlugdyti tiek save, tiek savo civilizaciją, tačiau vis dar nesugeba sustoti ir pakeisti savo elgesio. Tai rimtas iššūkis, reikalaujantis sąmoningo ir atsakingo požiūrio kiekvieno iš mūsų.