KELEIVIS: stojiško liūdesio ir žmogiškosios ištvermės grožio kupinas, įspūdingas ir jaudinantis, bene vienintelis ano laiko meninis liudijimas kaina

„Keleivis“ – Vokietijos žydų rašytojo Ulrich Alexander Boschwitz romanas, vaizduojantis žydų situaciją Vokietijoje po 1938 m. įvykių.Otas Zibermanas nė iš tolo neprimena nacių propagandoje vaizduojamo žydo. Gal dėl to jis net iki 1938 m. jaučiasi ramus ir užtikrintas. Berlyne, pačioje Vokietijos širdyje gyvenančio verslininko šeimai netrūksta nieko. Jis vedęs protestantę, sūnus išsiųstas gyventi į Prancūziją, o pats Otas jaučia visuomenės pagarbą. Tačiau 1938ieji viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Visuomenės priešiškumas žydams auga, Zilbermano bandymai parduoti namą nesėkmingi, sūnus Prancūzijoje negali gauti tėvams leidimo išvykti. Prasidėjus Krištolinei nakčiai, Zilbermanas turi viską mesti ir gelbėtis pats.Vokietijos sienos žydams uždarytos, todėl jis lieka šalyje – keliaudamas iš miesto į miestą jis nakvoja ir leidžia dienas traukiniuose, stotyse ir stočių restoranuose. Zilbermanas sutinka įvairiausių žmonių – komunistų ir nacių, pabėgėlių ir biurokratų, gerų ir blogų. Jų pokalbiuose iškyla siaubinga ir nepagražinta tikrovė, tačiau Otas nepaliauja tikėti, kad žmogaus teisės egzistuoja. Net ir tada, kai realybė atima iš jo orumą, garbę, turtą, o galiausiai – ir protą. „Keleivio“ sėkmei ir plačiam pripažinimui sutrukdė Antrasis pasaulinis karas – jo leidyba nutrūko, o išlikę egzemplioriai tapo bibliografine retenybe. Būdamas internuotas Australijoje Ulrichas A. Boschwitzas savo motinai laiške rašė, kad „Keleivis“ yra geriausias jo parašytas darbas. Jis nuolat taisė romano rankraštį. Kai 1941 m. pasikeitė britų požiūris į vokiečių pabėgėlius, su kitais likimo draugais galėjo grįžti iš Australijos į Didžiąją Britaniją. Deja, rašytojui likimas buvo negailestingas – laivą susprogdino nacių torpeda, o Boschwitzas nuskendo kartu su nebaigto naujo romano rankraščiu ir nauja „Keleivio“ redakcija.Pasakojama, kad Boschwitzas žinodamas apie kelionės pavojus, perrašyto romano pradžią įdavė kitame laive plaukusiam žmogui. Deja, redaguotas romano rankraštis dingo ir nebuvo surastas. O jo egzistavimą patvirtina nedaug šaltinių – tik laiškas motinai. Per kelias savaites po 1938 m. Vokietijos pogromų sukurtas romanas 1939 m. buvo išleistas anglų kalba Anglijoje, o po metų ir JAV. John Grane slapyvardžiu pasirašytas kūrinys po autoriaus mirties pasirodė Prancūzijoje, o vokiečių kalba jis išleistas tik 2018 m. Išlikęs „Keleivio“ rankraštis buvo saugomas Vokietijos nacionalinėje bibliotekoje, kur buvo atrastas tik 2015 m.„Keleivis“ mus nukelia į romano rašymo laikus. Verčiant puslapius skaitytojas stoja akistaton su istorija.“Inside HistoryIš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė