Apie autorių
Maurice'as Merleau-Ponty yra vienas svarbiausių fenomenologinio mąstymo atstovų, plėtojęs Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio filosofijas bei svarstęs fenomenologijos prigimtį ir galimybes. Jo mintys turėjo didelę įtaką XX a. antrosios pusės prancūzų filosofijai, ypatingai Emmanueliui Levinui, Pauliui Ricoeurui, Micheliui Foucault, Gilles'iui Deleuze'ui ir Algirdui Juliui Greimui.
Knyga „Juslinio suvokimo fenomenologija“
Ši knyga laikoma Merleau-Ponty „opus magnum“. Joje autorius nagrinėja kūniško buvimo su pasauliu patirtį bei juslinio suvokimo veikimą (percepciją). Knygos tikslas – įveikti metafizines perskyras tarp kūno ir dvasios, egzistavimo ir mąstymo.
Pagrindinės idėjos
- Autorius oponuoja dviem pagrindinėms mąstymo tradicijoms: empirizmui, kuris žmogišką kūną traktuoja kaip objektą ir aiškina jį priežastiniais ryšiais, bei idealizmui, kuris mąstymą atsieja nuo kūno ir subjektą laiko sau skaidriu.
- Merleau-Ponty rodo, kad kūniška patirtis nėra nei visiškai skaidri, nei chaotiška ar iracionali, ji turi savo vidinį rišlumą.
- Kūnas suvokiamas kaip santykių tinklas, visada įtrauktas į santykius su kitais – daiktais ir žmonėmis.
- Žmogiškas kūnas yra erdvinė, kalbanti, geidžianti, laikiška ir (ne)laisva būtybė.
Juslinės patirties reikšmė
Juslinei patirčiai priskiriami meilės, saviapgaulės ir angažavimosi istoriniuose įvykiuose aprašymai. Knygoje pateikiamos originalios įžvalgos apie kalbos, erdvės ir laiko prigimtį.
Fenomenologijos samprata
Fenomenologija yra filosofija, kuri ieško esmių egzistencijoje ir teigia, kad žmogų bei pasaulį galima suprasti tik remiantis jų faktinėmis patirtimis. Tai filosofija, kuri siekia būti tiksliu mokslu ir kartu aiškina apie gyvenamąją erdvę, laiką bei pasaulį.
Tai bandymas tiesiogiai aprašyti patirtį tokią, kokia ji yra, nesivadovaujant psichologinėmis ar priežastinėmis interpretacijomis, kurių gali pateikti kiti mokslininkai, istorikai ar sociologai.
Citatos iš Maurice Merleau-Ponty
„Konkrečiai suvoktas žmogus yra ne su organizmu sujungta psichika, o egzistencijos balansavimas tarp kūniškumo ir asmeninių poelgių.“
„Būti sąmone ar veikiau „būti patirtimi“ – tai iš vidaus bendrauti su pasauliu, su kūnu, su kitais, būti ne greta jų, o su jais.“
Vertėjai
Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Skersytė ir Nijolė Keršytė.
Palygink: Baltos Lankos filosofija