Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus kaina

Ši jaunosios kartos rašytojos Anetos Anros knyga „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“ pagrįsta Holokaustą patyrusių žmonių, žydų gelbėtojų pasakojimais. Čia pateikiami jaudinantys autorės pokalbiai su Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusia Judit (Dita) Zupavičiene-Sperlingiene, Vilniaus žydų gelbėtojų Strużanowskių šeima, pasakojama apie Kauno geto fotografo Cvi Kadušino (George Kaddish), Vilniaus žydų gelbėtojos Aleksandros Drzeweckos likimus. Dėmesys sutelkiamas į mergaitės ir jaunos moters karo metų išgyvenimus.Aneta Anra yra išleidusi knygas „Niki: dvigubas portretas“, „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“, „Katinas Temzėje“. Pagal jos pjeses „Bestija žydrom akim“ ir „Katinas Temzėje“ pastatyti spektakliai Valstybiniame jaunimo teatre. Anetos Anros knyga „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“ – tai pergalė lenktynėse su laiku. Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą išgyvenusiai kartai traukiantis, dera paskubėti įamžinti liudininkų pasakojimus – jaunoji karta juose aptiks ne tik mažiau žinomų istorinių faktų, bet ir moralinį pavyzdį. Netikiu, kad jaunimui nebereikia autoritetų. Priešingai – manau, kad jie alksta gyvų pavyzdžių, spinduliuojančių vitališkumą ir aistrą, pristatomų ne trafaretinėmis klišėmis ir ne pamokslaujamai. „Ši knyga nėra vien istorinis liudijimas – į pasakojimą vis sugrįžtantys mažieji autorės sūneliai liudija rūpestį dėl ateities. Autorė skatina apmąstyti, ką ateities projekcijai teikia istorinė atmintis; ką renkamės išsaugoti atmintyje, o ką pamiršti; ką įtraukiame į savąjį istorinį naratyvą, o ką iš jo išstumiame; kaip atmintis jungia ir skiria mus ir kaip dialogas gali padėti peržengti šią skirtį.Tai pasakojimas apie kartų ribas peržengiančią draugystę, gyvenimo meilę, gebėjimą džiaugtis mažais ir dideliais malonumais. Tai stiprus liudijimas moters, kuri neleido praeičiai paversti jos savo įkaite ir kurios atsiminimuose šiandien negirdime pykčio, neapykantos, keršto troškimo, – jos žodžiai spinduliuoja tik meilę kaip pastangą išsaugoti brangių žmonių atminimą. Knyga moko dialogo meno, o dialogui būtinas gebėjimas išklausyti, nesistengiant visko suklasifikuoti pagal iš anksto sugalvotus klausimus ir scenarijus. Įsiklausykime.“Donatas Puslys„Tai knyga apie Holokaustą, tačiau ji neprimena kitų, parašytų šia tema. Tai nėra faktų ir tikslių istorinių duomenų sąvadas. Bet jei trokštate pamatyti gyvus to laiko žmones, pajusti jų drąsą išlikti, mylėti, kurti ir gelbėti kitus, ši knyga – jums. Autorė ėjo su knygos herojėmis jų keliais ir į pasakojimą sudėjo ne tik jų, bet ir savo išgyvenimus. Todėl ši knyga – ne tik apie praeities, bet ir šios dienos meilę ir skausmą.“Lara Lempertienė