Visuomenės raidos problemos Herderio kūryboje
Johann Gottfried Herderį visuomenės raidos problemos domino nuo pat kūrybinės veiklos pradžios. Ši tema nagrinėjama daugelyje jo darbų įvairiais aspektais. Glausti pasaulio ir žmonijos istorijos metmenys pirmą kartą atsispindėjo 1769 m. jo kelionės dienoraštyje, kuriame planavo ateities darbus.
Veikalas „Idėjos žmonijos istorijos filosofijai“
Pirmasis rimtas bandymas realizuoti idėją buvo kūrinys „Dar viena istorijos filosofija žmonijai ugdyti“. Vėliau, parengdamas naują šios knygos laidą, Herderis parašė fundamentalų veikalą „Idėjos žmonijos istorijos filosofijai“. Jame jis siekė atsakyti į svarbiausius klausimus:
- kokie yra žmonijos raidos dėsniai;
- ar jie sutampa su gamtos raidos dėsniais;
- ar raida vyksta pažangos linkme;
- ar ji yra nuosekli ir linijinė;
- ar jai būdingi tam tikri ciklai;
- kokie yra ją lemiantys veiksniai.
Herderis rėmėsi gausia empirine medžiaga, to meto gamtos ir humanitarinių mokslų žiniomis, analizavo žmonijos istorijos duomenis ir juos filosofiškai apibendrino.
Filosofinės istorijos interpretacijos
Herderio veikale pasaulio ir žmonijos istorija tampa filosofinių apmąstymų objektu. Pasak jo, „istorijos filosofija yra tikroji žmonijos istorija“ – ji jungia visus revoliucinius perversmus ir jų padarinius į vieningą visumą, kur „nemirtinga žmogaus dvasia gyvena ir veikia toliau“.
Veikalo struktūra
Veikalas „Idėjos žmonijos istorijos filosofijai“ apima žmonijos istoriją iki XIV a. pabaigos ir susideda iš keturių dalių. Kiekviena dalis yra suskirstyta į penkias knygas, o knygos – į skyrius. Dėl cenzūros du skyriai, kuriuose nagrinėjamos valstybės valdymo formos, prievartinė valstybės prigimtis bei valdovų despotiškumas, nebuvo įtraukti.
Neužbaigtas projektas
Johann Gottfried Herderis planavo parašyti penktąją veikalų dalį, kuri irgi turėjo susidėti iš penkių knygų. Ši dalis būtų baigta samprotavimais apie humaniškumą kaip aukščiausią žmonijos raidos tikslą, tačiau veikalas liko neužbaigtas.
Palygink: Margi Raštai filosofija