Dainavos šalies senų žmonių padavimai kaina

Vienas žinomiausių lietuvių literatūros klasiko Vinco Mickevičiaus-Krėvės kūrinių „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ atgimsta naujame šiuolaikiškame knygos leidime.„Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ – tai kūrinys, prilygstantis paminklui mūsų šalies praeičiai. Romantinės literatūros krypties kūrinyje aukštinama Lietuvos istorija, herojiška ir didi šalies bei jos gyventojų dvasia.V. Krėvė naudodamas tautosakos stilizavimo techniką šį kūrinį norėjo paversti epu. Padavimai parašyti vadinamąją ritmine proza, kuri yra labai artima eilėms, daininga. Čia atsiranda naujų, lietuvių tautosakoje neminimų personažų. Vienas iš jų – literatūrinio epo, dramos „Šarūnas“ pagrindinis veikėjas.Kūrinyje „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ Krėvė atskleidžia romantizuotą žavėjimąsi lietuvių tauta, autorius remiasi tiek tautosaka, tiek savo paties menine išmone. Padavimuose rašytojas tęsia Daukanto, Maironio romantinę tradiciją – aukština herojišką tėvynės praeitį, tačiau atsižvelgia ir į neoromantikų stilių – pasitelkdamas tautosaką atskleidžia tautos dvasios gelmę.Pats V. Krėvė yra aiškiai nurodęs savo kūrybos tikslą – „parodyti, koki didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų tautiečiuose pasididžiavimą jais“.Vincas Krėvė (1882–1954) – reikšmingiausias XX a. pradžios lietuvių rašytojas, literatūros klasikas. Gimė Subartonyse (Varėnos r.). 1898 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje mokėsi 2 metus, bet dėl nesutarimų su seminarijos vadovybe iš jos pasitraukė. Nors dvasininku netapo, visą gyvenimą domėjosi religija. Nuo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos Krėvė rašė Biblijos motyvais pagrįstą veikalą Dangaus ir žemės sūnūs (1949, 1961).Krėvės kūriniai į lietuvių literatūros problematiką įnešė gilesnių filosofinių įžvalgų apie žmogaus būtį, praturtino stilistiką ir žanrinę raišką, susiejo lietuvių literatūrą su Europos literatūros temomis ir kontekstu. V. Krėvė aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. 1944 m. vengdamas bolševikų represijų, su šeima pasitraukė į Austriją. DP (perkeltųjų asmenų) Glasenbacho stovykloje įkūrė lietuvių gimnaziją, buvo jos direktorius. Redagavo žurnalą „Į Tėvynę“.1947 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete dėstė rusų, lenkų, lietuvių kalbas bei lietuvių literatūrą. Mirė netoli Filadelfijos, ištiktas širdies smūgio. 1992 m. V. Krėvės ir jo žmonos palaikai iš Putnamo lietuvių kapinių Konektikuto valstijoje buvo perkelti į gimtųjų Subartonių kapines.„Mes turime gerai įsiklausyti į jo žodį, kad galėtume pakelti akis nuo žemės, pamatyti praeities prasmę ir perspektyvą.“Albertas Zalatorius, lietuvių literatūros tyrinėtojas ir kritikasKnygos dailininkas Algirdas Steponavičius.