Apie knygą „Cheirono abėcėlė“
„Naujasis teatras neįmanomas be atkaklaus darbo suvokiant žmogaus fenomeną kaip tokį, t. y. neperformuluojant nauju lygiu klausimų, kuriuos sau kėlė pradinis antikinis teatras. Šiuo atveju pažinimo subjektas yra žmogaus „Aš“, jo įrankis – žmogaus psichika, o jo objektas – žmogaus Vidinis Pasaulis, įskaitant tą jo dalį, kuri yra tiesiogiai susijusi su išoriniu pasauliu.“
Teatro fenomenas ir iššūkiai
- Iki šiol neatsirado naujojo Hamleto, tačiau senojo interpretacijų skaičius viršija visas ribas.
- Hamletas – fenomenas, o jo interpretavimas – tarsi konvejeris.
- Senasis teatras pavargo nuo savęs ir neįstengė peržengti tūkstantmečių ribų.
- Teatras dažnai tampa pramogos rūšimi, o aktoriai veikia kaip „padavėjai sielai“.
- Spektakliai dažnai pamirštami greitai po jų pabaigos.
Klausimai apie naująją teatro erą
Kyla esminiai klausimai:
- Koks teatras gali tapti naujosios eros teatru?
- Kaip išvengti to, apie ką Stanislavskis sakė: „Labiausiai nekenčiu teatro teatre“?
Improvizacijos teatro ypatybės ir psichologinės temos
Oleksijus Arestovyčius savo knygoje apžvelgia:
- Improvizacijos (gyvojo) teatro ypatybes.
- Iššūkius, su kuriais susiduria improvizacijos teatro aktorius.
- Galimybę analizuoti save ir suvokti ryšį tarp sąmonės ir pasąmonės.
- Skirtingus „nesutarimus“ tarp sąmonės ir pasąmonės.
- Kolektyvinės pasąmonės fenomeną ir jos stiprią įtaką žmogui.
- Vidines subasmenybes bei būdus, kaip su jomis sąveikauti.
Palygink: Vaga teatras, kinas, šokis