Aprašymas
„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią gauna romano „Baltieji prieš juoduosius“ pasakotoja. Palikimo istorijos žada nuotykį, o ši juose reikalauja kovos su užmarštimi, kuri užvaldo pasakotojos mamos atmintį – joje slepiasi giminystės įrodymai su paslaptinguoju palikėju.
Lenktynės su laiku įtraukia spalvingus personažus, medžiojančius tą patį palikimą, o praeities įvykiai ir mūsų dienų aktualijos susipina į vientisą istoriją. Ji prasideda XIX a. prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza“ viešbutyje.
Skaitytojas čia atras:
- Grafų su krupniku skambesį tarpukario restoranuose
- Pokario badmečio skilandžio kvapą
- 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį
- Į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketintą Vilniaus arkikatedrą
Ši knyga – tai nuotykinis romanas, šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi ir kinematografiška, beveik du šimtmečius apimanti žmonių ir likimų galerija. Tai Lietuvos praeities paveikslas su dramatiškiausiais jos momentais iki šių dienų.
Autorė
Danutė Kalinauskaitė – pripažinta prozininkė, pelniusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą, įskaitant Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio bei Lietuvos rašytojų sąjungos premijas. 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“.
Iki šiol ji yra išleidusi tris novelių knygas, o dabar debiutuoja ilgu lauktam romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
Viršelio menas
Knygos viršeliui panaudotas garsaus XX a. moderniojo meno dailininko Mauritso Cornelio Escherio (1898–1972) paveikslas „Susitikimas“.
Legendinis olandų grafikas – litografijų, medžio graviūrų kūrėjas, metamorfozių meistras, iliustratorius, taip pat gobelenų, sienų raštų ir pašto ženklų dizaineris – vadinamas mūsų laikų Leonardo da Vinci.
Tekstas buvo įkvėptas būtent šio 1944 m. Escherio darbo, kuriame baltos ir juodos figūros atspindi karo pabaigos laikotarpio ženklus ir atmosferą. Gal tai istorijos ratas, gal šokio aikštelės apskritimas, o gal tai žmogaus būties amžinoji mįslė, kuri pralaužia bet kokį specifinį laiką.