Aprašymas
„Abėcėlė“ – kūrinys, esantis vietoj romano ar ties romano riba, atspindintis autoriaus nuolatines „talpesnės formos“ paieškas. Rašydamas šią knygą, autorius tenkino giluminį poreikį įžengti į mūsų laikų istoriją arba civilizaciją, vadinamą žmogiškųjų dalykų tankme.
Turinys ir idėjos
Knygoje vaizduojama ištisa raizgalynė susipynusių likimų, tragiškų ir komiškų, įvairių kalbų ir tarčių garsų. Pasakojimas atskleidžia įvairių žmonių balsus, pažintus tiesiogiai, iš nuogirdų ar knygų.
- Nepriklauso tradiciniam romano žanrui
- Skirta fiksuoti faktus laisva forma be grožio ieškojimo
- Atspindi autoriaus požiūrį į mūsų laikų istoriją ir civilizaciją
- Pabrėžia gyvenimo daugialypumą, likimų susipynimą
Autoriaus komentaras
Autorius atskleidžia, jog nenorėjo vyti pasakojimo siužeto, pramanyti veikėjų ir jų nuotykių. Kūrinys suteikia daug laisvės, leidžiančios fiksuoti atminty išlikusius žmones ir įvykius be perteklinio tvarkymo. Rašydamas šią knygą, autorius stebėjosi žodžių gausa, o brandos metais tapo labiau geranoriškas savo artimiesiems ir mažiau linkęs juos teisti.
Vertėjos pastaba
Vertėja į anglų kalbą prof. Madeline Levine teigė, kad autoriaus prozos kūriniai susilieja į XX a. mozaiką, atskleidžiančią laikotarpio nuotaikas ir nuotaikų įvairovę.
Leidimo informacija
Krokuva, 2001 m. spalis