Ciniškosios teorijos kaina

XX a. marksizmui patyrus katastrofišką nesėkmę, akademinė kairė ėmė dairytis naujo analitinio modelio. Juo tapo ciniška, radikaliai skeptiška postmodernizmo teorija, įkvėpta tokių filosofų kaip M. Foucault, J. Derrida ir F. Lyotard ir kiti. Šie ankstyvieji postmodernistai netikėjo tiesos pažinimu, o visuomenę suvokė kaip sukonstruotą iš galios ir priespaudos struktūrų. Šios abstrakčios idėjos netrukus buvo pradėtos taikyti praktikoje, ir per pastaruosius penkiasdešimt metų virto šiandien daliai jau girdėtomis, bet vis dar egzotiškomis „akademinėmis disciplinomis“: postkolonijine teorija, queer teorija, lyčių ir LGBT studijomis, kritine rasės teorija, net antsvorio bei negalios studijomis ir daugeliu kitų. Iš universitetų šios idėjos persikėlė į žiniasklaidą ir apraizgė viešąjį gyvenimą politinio korektiškumo ir cenzūros gniaužtais. The Times, Financial Times ir kitų leidinių 2020 metų knyga pripažintoje, Wall Street Journal bestseleriu tapusioje studijoje „Ciniškosios teorijos“ autoriai Helen Pluckrose ir James Lindsay išsamiai supažindina skaitytoją su postmodernizmo ištakomis, ideologizuotų akademinių disciplinų vystymosi istorija ir prielaidomis, pateikia gausius jų praktinius pavyzdžius. Lietuvos skaitytojui ši knyga „Ciniškosios teorijos“ – būdas praskleisti laiko širmą ir pažvelgti į netolimą ateitį, kuri ir Lietuvoje virsta tikrove.